Lietuvos Istorija
Algirdas Gustaitis
Raštai
Kūryba ir Kūrėjai
Lietuvos.net prašymas
Lietuvos.net tai aukų ir savo laisvą laiką skiriančių žmonių dėka išsilaikanti svetainė.

Jei manote jog galite padėti finansiškai arba savo kūriniais praturtinti Lietuvą rašykite į:

valstybe@yahoo.com

   

 

Kviečiame prisijungti prie judėjimo Valstybė.

 

Daugiau rasite pokalbiuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Internete Lietuvos.net

Lietuvos.net. Tautosaka - patarlės.  Paruošta Anchitono.
Anchitonas.

Vytautas Ignas - "Žemaitija"

 

 Protėviai mus pasiekia ne tik per istorijos vadovėlius ar mokytojų lūpas, bet ir per savo išmintį, didelėmis žmonių pastangomis išlikusią iki mūsų dienų.

 

Šios Motiejaus Valančiaus žemaičių krašte surinktos patarlės, tai žodžiai, kuriuos kalbėjo mūsų senoliai savo gyvenime: vieni paprasti, buitiški, sukurti tiesiog netikėtumui užtikus ar geram ūpui pagavus, kiti pareikalavę daugiau pastangų, laiko ir išgyvenimų, bet, kad ir kaip ten bebūtų buvę, tai – gyva: gyvos mintys, gyva istorija... būtent tokia, kokios šiomis dienomis mums taip trūksta.

 

Motiejaus Valančiaus surinktos žemaičių patarlės

 

Paruošė Anchitonas - 2006 Vilnius

A, B, C-Č, D, E, G, I-Y, J, K, L, ...

 

Pirma dalis 'A'

Abi labi begėdi, veltėdi.

Abu labu tokiu, kotas į kotą.

Ačiū, jau pilna dūšia ir kišenė.

Adomkau, bjauri naujyna, Kolainiai virsta į burliokyną.

Aiškiai pasakyta teisybė neprietelius daro.

Akylas plikis neveizi į turtingus, bet į dar plikesnius.

Akys ištįso beveizint.

Akis praveizėjau belaukdamas.

Akių pasiklausk.

Aklam nereikia zelkoro.

Alkanam sausa duona už medų skanesnė.

Alkanas su nė kokiu valgiu nesibaido.

Alkanas vilkas eina viešėti į sodas.

Alus be apynių, sviestas be druskos, žirgas be uodegos, žmogus be dorybės niekam   nedera.

Alus ne vanduo, ožka ne gyvulys, motriška ne šeimyna, žydas ne brolis.

Alutis šnekutis.

Amžius gaišina gražybę.

Anksti pabalnosi, vėlai teišjosi.

Antyj gluodeno nelaikyk arba su nedoru nesibrotauk.

Ant kito regi vežimą, o ant savęs nė šapelio.

Ant kumelės joja, kumelės klausias.

Ant palinkusio karklo lipa ir ožkos.

Ant šv. Jacko valgyk naujų kviečių klecką.

Ant šv. Vaitieko yra jau ant lauko patieka.

Ant Telšių ir dangus juodas.

Ant tuščių klausimų nėra atsakymų.

Ant žemės sėdįs neturi kur nukristi.

Apgaudinėji kaip leišis.

Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį.

Apsikrovė su niekniekiais kaip perinti žąsis šiaudais.

Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės.

Arielkai į trobą įeinant, protas eina laukan.

Arklio nešėręs nevažiuosi.

Arkliai juoba čėdija avižas nekaip auksą.

Arklys ir su keturiomis kojomis apsibrenda.

Arklius išvogus, veltui žmogus užrakina kūtę.

Ar didis, ar mažas esi, darbuotis tačiau turi.

Ar ne indėvių pjaunamas kriokia.

Ar nepermes kas it mėšlą per koją.

Ar plyš, ar trūks – nepasiduosiu.

Ar seniai apjako, ar nebregi.

Ar su avižomis veizi, kad nebmatai.

Ar šeimynos eini samdyti su riebiu snukiu.

Artojai savo senų papročių nepameta.

Astanka valgyti nemaldauja.

Astankingas pereina protingą.

Ašaros veikiausiai nudžiūna.

Ašarų vanduo bus danguj.

Aš jam su duona metu, ans man su akmeniu sveidė,- ar ne bjaurybė?

Aš jam kalną piliu, jis man duobę kasa.

Aš lašinių pavalgęs esmi diktas, drūktas bajoras, bet lašinių nevalgęs esmi menkas pavargėlis, mužikas.

Aš lojau, pakol įgavau pinigus, tu verksi, pakol atgausi.

Aš nesmi akmeniu nei ąžuolu, dėl ko taip antsigulei.

Aš neturiu lakišių, kur aš pačią pakišiu.

Aš tave skęstantį pagelbėjau, tu mane skandini.

Ateik belaukiamas, išeik bemylimas.

Ateis lapė prie kušnieriaus.

Atiduos skolą, kad akmuo žydės.

Atiduos, kad akmuo žaliuos.

Atminimas iškentėtų nelaimių daugia padeda.

Atminsi savo gimtąją dieną.

Atras ugnis taukus.

Atsarga gėdos nepelno.

Atsikirto kaip dalgis į akmenį.

Atsitinka žydui kelią keliauti.

Atsiviepęs it jauna marti.

Atvažiavęs į Rietavą, dabok sveikatos savo.

Au Barbyte, ką reik daryti; dasileidai iki grieko, pavirtai į nieką.

Auga derlinga it Raudondvario meška.

Auga spėriai it gurgždis.

Augęs ir ūgterėjęs.

Augęs, bet nebrendęs.

Augęs ir išmintį peraugęs.

Augantysis paauga, senyn einąs pasensta.

Aukštą medį visi vėjai užgauna.

Aukšta tęva už stalelio, žema drūkta už grieblelio.

Aukštas kaip Nemakščių versta.

Aukštas miškas – liemuo liemenį plaka.

Aukšti tavo namai, kaip Veliuonos pilis.

Avies panešti negaliu, o jautį antdedat.

 

Antra dalis 'B'

 

Bačkoj auginta, pro špuntą penėta, o saulės neregėjusi.

Bagočius, ragočius ir piktočius.

Bagotam ne vogti, senam ne meluoti.

Baido kailinius išsivertęs.

Baimė su meile drauge nevaikščioja.

Bojoras aukštas, kišenėj šaukštas.

Balai esant, kipšo netruks.

Balsas iš burnos išėjęs nebsugrįžta.

Balta diena šeimynos nemigina.

Balta duktė lovoj typso.

Baltojo svieto nedaug tėra.

Balvai (paprekai) ir vandenį sugrąžina.

Balandžiui atėjus, Viešpats atidaro savo stoginę.

Baras kaip Butkiškės bajorai su klebonu.

Barzda reta kaip karaliaus gira.

Barzdai dar neželiant, senius mokai.

Batuotas batų gale mėšlas.

Bambėk it ubagas, kruopas pabėręs.

Bambėk kaip ežys.

Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi.

Be Dievo žinios plaukas nuo galvos nekris.

Be karvės pasninkas, be arklio šventa.

Bekrimsdamas dantį atkando.

Be laiko stripinių neišlaidyk.

Bene sugaus vėžys zuikį.

Bene vėjai tau galvą apsuko it Kalnalio melnyčios.

Bepigu Kartenoj negyventi, kur nėra žydo.

Bepigu su gauruotu nesipešti, su išmintingu nebyloti.

Bepigu žvirbliui: nei kojų auti, nei burnos prausti, nei galvos šukuoti, nei poterių kalbėti, nei juodos putros srėbti, nei kiaulių ganyti.

Be prietelių negyvenk, bet tų nedaug turėk.

Beprotį kaip neaprėdytum, vis bus beprotis.

Be reikalo darai kūtės duris, kad vagis išvogė jau arklius.

Be sylos niekam nedera apmaudas.

Beveliju pirkti nekaip prašyti.

Beveliju turįs reikalą su plikiu nekaip su šykščiu.

Be tankios maldos nieks dorai nevaldos.

Beria pamokslą kaip žirnius į sieną.

Bernas bagotas kaip šuo kudlotas.

Bėda kojas taiso.

Bėdoje pinigai atsiras.

Bėga vilkas – tunka vilkas; guli vilkas – lysta vilkas.

Bijos vieškelio kaip kurmis.

Birstant dirvoj, birs ir jaujoj.

Biržių vagis.

Blaivus nepritinka prie girtų.

Blaivus tarp girtų yra kaip žąsinas tarp kiaulių.

Blaškos it dantį geliamas.

Blaškos it laumė po jaują.

Blogas būsi, kad kalbėsi, o netikšis, kad tylėsi.

Blogas išknisa, o geras sutaiso.

Blogas tai gaspadorius, kurio dirvas cyruliai temėšlauja.

Blogą neišgirs, gerą neišpeiks.

Blogi melai veikiai įvyksta.

Boba iš ratų – ratams lengviau.

Būdamas laimingu, daug turėsi prietelių, tapęs nelaimingu – nė vieno.

Būdamas perdėtiniu, vienos pusės išklausęs, nesūdyk.

Būk girtinas, bet nesigirk.

Būk nors raguotas – mylės, jei esi bagotas.

Buklus ir su žąsinu moka arti.

Bugštūs dvijau guli.

Burlioką miške sutikęs, džiaukis gyvas palikęs.

Bus dantis, kurs duoną suvalgys.

Būt noras eiti į dangų, bet griekai neleidžia.

 

Trečia dalis 'C' ir 'Č'

 

Cigono klėtyj nesugreibęs, lauke nesugausi.

Cigone, kokios tu vieros? – O kokia ponui tinka?

Cypia kaip šlapias nedegąs

Čia gerai, kur mūsų nėra.

Čia kalk, čia nelenda.

Čia man dar stirveliosi šeško pakutra.

Čia meta, čia ataudžia.

Čia teisybė kaip pečiaus šviesybė.

Čia žodis, čia ir darbas.

Čekiškės balose nepragaišęs, kitur neprapulsi.

Čiuldi kaip blezdinga, o meluoji kaip kalė.

 

Ketvirta dalis 'D'

 

Dangus aukštai, žemė kieta – gyvas neįlįsi; reik ant žemės vargti.

Dar toli braška giltinė.

Darbūs kaip Darbėnų žmonės.

Darbylaiku ir akmuo kruta.

Darbus palikus, sunku yra šventinti.

Darbus žmogus visuomet ras darbą.

Darbuokis it amžinai gyvensiąs, elkis it rytoj mirsiąs.

Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigeravimo.

Daryk dabar ką gali, atenčius daiktus pavesk Viešpačiui.

Daryk mandriai, veizėk galo.

Daug darbo, maž duonos.

Daug yra tokių, kur sukas po akių.

Daug klausykis, maž tekalbėk.

Daug medžių, maž kirtėjų.

Daug norėdamas mažu kankinkis.

Daug norįs ant mažo atsisėda.

Daug norėtųsi, bet ne viskas leidžias.

Daug prietelių prie valgio; kaip nelaimė užtiko, nė vieno nebliko.

Daug proto – maž pinigų.

Daug turįs proto išsisaugo nelaimių.

Daug rankų didžią naštą pakelia.

Daug žadantis maž teduoda.

Daugiau kaip išgali neduok.

Daugel ko mokąs nieko gerai nemoka.

Daugel ko vienu kartu pradėjęs, visa ko nebengsi.

Daugumas valgių daug ligų padaro.

Davutis gerutis.

Dviem tą patį dirbant, ne vienaip klojas.

Dantis sudildęs, proto neįgijęs.

Delčioj skersk meitėlį; negal jeb kokiu laiku turėti gerą mėsą.

Derėk kaip žydas, mokėk kaip katalikas.

Devyni gudai vieną ožį pjauna.

Didžiai apsunkina vaikus keiksmai ir barniai tėvų.

Didis skarbas susiedas geras.

Didieji vagys mažesnius novija.

Didžių vagių nieks nekušina, mažus karsto.

Dikčiau skausta nuo liežuvių, nekaip nuo botagų.

Dirbti negalėdamas, bile ką beanuoja.

Dėk grūdą prie grūdo – pripilsi rakandą.

Dėl girtuoklio nėra blogos kelionės nei arielkos.

Dėl ko Rietavo žmonės augaloti? Dėl to, jog turi gana duonos.

Diena būtoji.

Diena mano – amžius mano.

Diena vakarop, metai galop.

Dievo žinioj viskas yra.

Dievali brangusis.

Dievas be pertrūkio rūpinas savo šeimyna.

Dievas daug davė, bet daugiau dar turi.

Dievas davė, kipšas pagavo.

Dievas davė dantis, duos ir duonos.

Dievas davė giedrą, duos ir lytų.

Dievas duoną davė, Dievas ir atėmė.

Dievas yra neveikus, bet nemaršus.

Dievas yrasenas ūkininkas.

Dieva, duok vienam gimti, ne vienam būti.

Dievop viltį padėjęs, niekuomet neprapuola.

Dievui daugiau rūpi nekaip žmonėms.

Dievui dūšia, žemei kūnas, o velniui šūdas.

Dievui padedant, giltinė nesuks.

Dorai elgdamos pleškesio žmonių neiveizėk.

Doras gyvenimas juoba kitus moko nekaip geri žodžiai.

Doras vyras atmena datirtas geradėjystes.

Doras vyras neveikiai kitus už nedorus skaito, o nedoras tuojau.

Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.

Dorus ir nepažįstamus mylim.

Dovanotam arkliui neveizi į dantis.

Dovanos priimtos suriša žmogų.

Dovanų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys.

Du gaidžiu vieną piesą kasdamu nesutelpa.

Du grybu per riebu.

Du kartu buvau melnyčioj, tris bažnyčioj; netark mane nieko nenumanant.

Du zuikiu vienkart gainiodamas, nė vieno nenušausi.

Du žinda, trečias vypso.

Duktė, nesukrovusi kraičio, nemiega pakaičio.

Dūmas tėvynės už svetimą ugnį šviesesnis.

Durnius duoda, išmintingas ima.

Duok Dieve ponaliams sotį, žmonėms kantrybę.

Duok Dieve putroj kankolą, pievoj karklyną.

Duok Dieve rasti, bet ne pamesti.

Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti.

Duok Viešpatie iš tavo burnos pakliūti į Dievo ausį.

Duok savo taboko, mano nosis nuo svetimo suputo.

Duok smetonos, aš turiu kartėlių.

Duona avižainė, putra dirsinė.

Duonelė gardi, bet brangi.

Duonelė skani rūgšta dėl to, kad pirkta.

Dūšia ir protas turi žmogumi valdyti.

Dvi turim ausi, o vieną burną, kad daugiau klausytumėm nekaip bylotumėm.

Dvilinkliežuviui netikėk.

Dvinytė kiteika.

Džiaugias it žirgelį gavęs.

 

Penkta dalis 'E'

 

Eidamas per žalią girią, žalioj girioj gerą girą gerai gėriau.

Eidamas su velniu obuoliauti, paliksi it be terbos, ir be obuolių.

Eidamas miškan toliau, rasim medžių daugiau.

Eik sau postais; nuėjo postais.

Eik su mulkiu vėžauti, jis pames ir krytelę.

Elgias kaip bado metuose.

Elsuoja kaip roną pjaudamas.

Erkė neprigėrusi nepaleidžia kailio.

Esmi du kartu melnyčioj, tris bažnyčioj buvęs, o tu dar niekus man tauziji.

Eržvilkiškiai, neveikdami išlyna minti, turi gerus arklius maitinti.

Endriejus šnypščia užpečy.

 

Šešta dalis 'G'

 

 

 

Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią.

Gaidį duotas, aviną graibo.

Gaidys, ką iškasa, tą ir sulesa.

Gaidys manęs nepabaidys.

Gaisras negesomas išsiplečia.

Gal mesti dešrą, kad žinai lašinių paltį nukrisiant.

Galvai sukantis, kojų nebsuvaldysi.

Galvos nepaslinkdamas šukuoti, spjauk kitam į akis.

Gana, gana, kad tu pana.

Gana gerti, reik ir akis panerti.

Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti.

Gavo gerą akibrokštą.

Gavusi nežadėta, nors bėk iš svieto.

Gegužė kėpį kepa.

Genys margas, svietas dar margesnis.

Genys margas, žmonių gyvenimas dar margesnis.

Gera dukterėlė, tokia kaip motinėlė.

Gera moteris vyrui kelią taiso.

Gerą paukštį du kulku šauna.

Gerą pažįstam jo nebtekę.

Gerą su replėmis nepritrauksi, o piktas ir pats ateis.

Gerai duodąs, ne gerai kalbąs išgriežia reikalą.

Gerai šuniui ir musės.

Gerame reikale geriau yra kristi kaip pasiduoti.

Gerai būtų valgyti, bet negaliu sugaudyti.

Geros akys dūmų nesibijo.

Geras drabužis blogo nepataisys, menkas gero nepabaidys.

Geras sapnas neįvyks, bet piktas įvyks.

Geras toli girdėti, bet piktas dar toliau.

Geras valgytojas – geras darbininkas.

Geras vyras greitai atlyžta.

Geriau yra daugiau žinoti nekaip byloti.

Geriau yra, kad mums užvydi, nekaip kad gailis.

Geriau yra su kojomis apsibristi nekaip su liežuviu.

Geriau yra šunį erzinti nekaip piktą žmogų.

Geriau krividos datirti nekaip daryti.

Geriau turėti maž, bet teisingai uždirbti.

Geresnis žvirblis rankoje kaip briedis girioje.

Geriau sau terioti nekaip kitą skriausti.

Geriau puodas netaukuotas.

Geriausia valanda yra kam norint negera.

Gerk ir ūkį tverk.

Gerti norint veiku yra į karčemą įvadinti.

Geru vėju kritęs.

Giltinė neveizi į dantis.

Giltinės miegančios nežadink.

Giltinių kalpa.

Giltinių prajovas.

Gilus vanduo neteka srauniai.

Gimęs Ylakiuose, akylu nebūsi.

Ginkis nugis, numiręs nebsiginsi.

Girgžda kaip latvio vyžena.

Girgžda kaip gudo ratai.

Girgždantysis medis ilgiau stovi.

Gyrius ant gyriaus – turėti liežuvį už dantų.

Girto dovana – mulkio džiaugsmas.

Girtybė yra lizdu visokių nedorybių.

Girtybė malonę, bėdą ir gėdą padaro.

Girtuokliai juo geria, juo trokšta.

Girtų malda, kunigų nauda, ligonių pasninkas – visi tie lygūs.

Givatė maža didį užmuša jautį.

Gyvenam ne kaip norim, bet kaip galim.

Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip ištenki.

Gyvenk vienybėj su žmonėmis, o kariauk su pageidimais savo.

Gyvulių nepakleidęs, neik prie žynio.

Glaudus veršis dvi karvi žinda.

Gražu yra atminti praslinkusias nelaimes.

Gražu yra kenčiantiems daug draugų turėti.

Gražu yra praėjusius daiktus atminti.

Greičiau šventu paliksi, nekaip visiems įtiksi.

Greitas kaip apatinysis girnų kūlis.

Greičiau apjaksi, nekaip Dievo darbus suseksi.

Griovio neperšokęs, nesakyk op.

Grobas į grobą lenda – taip noriu valgyti.

Guli kaip šuo piese.

Guli kaip šuo ant šėko.

Guli sau su pupa ausį užmetęs.

Gumbą gausi – ne ragelį.

Guvesnis miesto veršelis, nekaip sodos vaikelis.

Gvaltu bučiuojant, dvasia dvokia.

 

Septinta dalis 'I-Y'

 

 

 

 Ilgai iešmą drožiant, šuo kepenę paugauna.

Ilgas amžius daug vargų daro.

Ilgas tęvas zalėtninkas, trumpas drūktas darbininkas.

Ilgi plaukai, bet protas trumpas.

Imdamas turi vanago akis, atiduodamas šunies.

Ir aš esmi stiprus, ir mano šūvis pažeidžia.

Ir duris uždarius, laikas bėga.

Ir gaidys, per tvorą lėkęs, iškasa grūdą.

Ir mažas kelmas išverčia vežimą.

Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom.

Ir nosis ištyso belaukiant.

Ir šie sukliuvo, kaip vainutiškiai bažnyčią mūrydami.

Ir šis valkiojas apdriskęs kaip Salantų žydpalaikis.

Ir šuniui kaulą nugraužtą nemesk.

Ir šventi puodus kulia.

Ir to troba su dangumi klota.

Ir višta ne veltui kata.

Irklu marias neperplauksi.

Išalkusiam duona rūpi.

Išbalęs kaip avižos grūdas.

Iš baltų linų veiku pelną gauti.

Išėjo kaip eys mielių ir prapuolė.

Išgaišo kaip žydo bitės.

Išmintingus ir turtingus visi pažįsta.

Išsižiojęs nestovėk.

Išspruko it paukštis iš spąstų.

Išvėtytas išmėtytas.

Iš adatos vežimą priskaldo.

Iš baimės ir pasturgalis marškinius grobsto.

Iš girtybės kilsta visos nedorybės.

Iš gražiausios pievos varlė šoka į balą.

Iš kailinių utelės neiškrapštysi.

Iš kiaušių išvirtų neišperinsi vištyčių.

Iš kultų šiaudų nebkulk.

Iš mažos gilės paauga didelis ąžuolas.

Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras.

Iš menkos trobelės gali didis žmogus keltis.

Iš miško gautas, į mišką veizi.

Iš pelų dulkių neišvarysi.

Iš piktos burnos nelauk gerų žodžių, juk iš purvo negalima pasisemti čysto vandens.

Iš Plungės parakvijos džiaukis pačią įgijęs.

Iš svečių dingsties ir namiškiams gerai.

Iš šūdo vaško neišsunksi.

Iš to šūdo nebus grūdo.

Iš tų rudens riešutų bus juokų.

It žiurkės tvoromis išsivaikščiojo.

Iža kaip bulvė tižo.

Į akis pažiūrėjęs, sveikatos neklausi.

Į dangų su pinigais neįsipirksi.

Į kitų nelaimes veizėdamas, savąsias veikiau pekelsi.

Į klaną puolęs, sausas nebsikelsi.

Į lieptą žmogus paverstas.

Įsegė man į pasturgalį ir šuo ant uodegos nunešė.

Į šunies dienas jį išdėjo.

Ylos maiše nepaslėpsi.

Yra žmonių, nėra žmogaus.

 

Aštunta dalis 'J'

 

Jau man trumpai, kaip alksnio kylį pradėjo neprieteliai kalti.

Jaunam arkliui nepridera didžios naštos dėti.

Jaunas šio amžius, bet senas protas.

Jaunybė – puikybė.

Jautį prarijęs, uodegos nebveikė.

Javai su kojomis nunešti.

Jei gyventina, pergyvens, jei vargtina, pervargs.

Jei turi ką valgyti ir su kuo apsidaryti, nieko geresnio neturėtum ir karalium būdamas.

Jei višta nedėtų, ir vištyčių neišperėtų.

Jis matąs metą.

Joniškio žmonės rudi, bet geri.

Juk aš esu ne iš kelmo išspirta.

Juk ir gilus vanduo su dugnu yra.

Juoda duona – ne badas.

Juodos gaspadinės rankos – balta duona, baltos rankos – juoda duona.

Juokai vieni, pon, su tavo batais: vienas ugnyj sudegė, antrą šunys suėdė.

Juo daugiau turi, tuo daugiau nori.

Juo dega, juo karšta.

Juo didesnis griešninkas, tuo garsesni griekai.

Juo katinas senyn, tuo nagai aštryn.

Juo plinka, juo tranka.

Juo trumpa, juo trūksta.

Juo turtingesnis, tuo šlykštesnis.

Jūra perplaukęs, klane nuskendo.

 

Devinta dalis 'K'

 

Kad dugną dėsim, tad regėsim.

Kad giltinė paėmė kirvį, teima ir kotą.

Kad jis geria, kaip per leiką pilia, o kad reikia užmokėti, kaip mulkis stovi.

Kad jis kalba, miltai birsta, kad reik duoti – nėr ir pelų.

Kad kūnas kūnui nedabojas, valia Dievo piestu stojas.

Kad mano tėvelis gyvas tebebūtų, nors į sieną atsišliejęs, aš toks nebūčiau.

Kad nėra kam, reik dirbti pačiam.

Kad nori geru palikti, nusimirk.

Kad prie darbo kaip gaidys, tad prie valgio kaip arklys.

Kad rengei ant žuvies, renk ir ant sriubos.

Kad suvalgei košę, imk ir puodą.

Kad tau šalta būt.

Kad tu marškiniuose neišsitektum.

Kad tu pastiptum.

Kad tu suruktum.

Kad vietos neteksi, proto įgausi.

Kad Viešpats tuojau po grieko žmones karotų, tą ir tedirbtų.

Kad vilkas kieme, tad šunis lakina.

Kailį jam perėdė.

Kailiniai kakalio (pečiaus) nešildo.

Kailinius išvertęs baido.

Kaip gausi per ausį, devynias bažnyčias pamatysi.

Kaip gausi per ausį, ir po šūdu pasirausi.

Kaip gegužė su užrištomis akimis išskyrė sau vyrą.

Kaip kakaryko, taip kakaryko.

Kaip kas nori, taip verkia tėvui mirus.

Kaip kas šaukia, taip ir atsiliepia.

Kaip kipšas bijo perkūnijos.

Kaip lėlis nešiojas su kiaušiais.

Kaip lauke šaukė, taip girioj atsiliepė.

Kaip lunko mazgą išmezgęs džiaugiaus.

Kaip moku, taip šoku.

Kaip ne seniai, taip ne ilgai.

Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.

Kaip pasveikinsi, taip tave atsveikins.

Kaip penkių pilių ponas počias.

Kaip šuo atsigulęs ant šieno: nei pats ėda, nei kitam duoda.

Kaip ubago terba kiaura.

Kaip vanduo nuo žąsies nureitiejo.

Kalvis kibirkščių, mynėjas dulkių nesibijo.

Kalba kaip žlugtį skalbia.

Kalk pakol karšta geležis.

Kalnas su kalnu nesusieina, žmogus su žmogumi susieina.

Kalpa vargsta už pilvą.

Kalvarijos visi bijos: visi matė žmogų raišą, kad pakratė cielą maišą davatkų.

Kam klius, tam klius, strugiui klius.

Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina.

Kam nekartu, tas nesirauko.

Kam neskausta, tas nedejuoja.

Kam niežti, tas kasos.

Kame daug vagių, ten daug prapuola daiktų.

Kame gyvensi, ten ir gulėsi.

Kame kirvis, ten ir kotas.

Kame motriškas valdo, ten vyriškas klysta.

Kame kremta kits kitą, ten džiūsta patys ir vieta.

Kame šūdas, ten ir grūdas.

Kame šuo loja, ten ir laka.

Karei kilus, pamesk valgį, galąs dalgį.

Karšta malda pramuša dangaus lubas ir pakliūna pas Dievą.

Karštam arkliui nereikia botago.

Kartaus nieks nelaižo, saldų – visi.

Kas anksti vaikščioja, tas gerai nešioja.

Kas ars, tas nepavargs.

Kas aukštai lakioja, tas žemai nukrenta.

Kas galvoj negirta, tas ant liežuvio girta.

Kas gero aklam iš zelkoro.

Kas girtas nebagotas, tas ir dvės neturės.

Kas greit bėga, tas pavirsta.

Kas išlaiko per žiemą prie pečiuko, tas pavasarį turės piemenuką.

Kas iš to ankstaus kėlimo, kad nėra Dievo padėjimo.

Kas yra per daug, tas niekam nedera.

Kas ką čėdija, o cigonas visuomet lašinius.

Kas kantresnis, tas vyresnis.

Kas ko geidžia, ožydas visuomet pinigų.

Kas myli arielką su paleistuvyste, tą pavys ubagystė.

Kas neturi kumelės ar jaučio, lai eina į Balsius.

Kas nuo Dievo yra žadėtu, tas turi įvykti.

Kas nudegė liežuvį su karštu, tas į šaltą pusto.

Kas nusidėjo, bijos ir vėjo.

Kas nuo vežimo nupuolė, tas prapuolė.

Kas padarė gerą? – Aš. Kas išsrėbė putrą? – Nežinau.

Kas per daug skubinas, tas vėliau darbą tebengia.

Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo.

Kas pirmesnis, tas geresnis.

Kas pirma į maišą, tas paskiau iš maišo.

Kas pirma pjauna, to avis nebliauna.

Kas rėdos, tas pliuškis, kas nesirėdo, tas suskis.

Kas rugpjūtį ieško pavėsio, tas prikentės žiemą alkio.

Kas senų neklauso, tas valgo duoną sausą.

Kas Skaudvilėj nenupliko, lai eina į Pašilį.

Kas skausta, tas priskausta.

Kas soda – tas mada, kas kiemas – tas būdas.

Kas su Dievu, ir Dievas su tuo.

Kas su pusmerkėms veizi, tas toliau mato.

Kas šaukia, tešaukia, vedu, bobele, važiuokim.

Kas tavo burnoj, tas ir širdyj.

Kas tepa ratus, tas ir gerai važiuoja.

Kas turi įvykti, kuomet nors įvyks.

Kas turi šlovę, tas turi ir karę.

Kas turtingas, tas ir išmintingas.

Katei įsisukus, nešmižinėja pelės.

Katei žertas, pelei smertis.

Katėk it višta kiaušį padėjusi: Kad aš! Kad aš!

Katėk kaip višta pereklė.

Katilas puodą vainoja, o abudu juodu

Katinas glostomas ręžia uodegą.

Katras gaspadorius neprižiūrėjo, tas nieko neturėjo.

Kaune daug vandens, mažai žuvų.

Ką iškasi, tą sulesi.

Ką pasėsi, tą ir pjausi.

Ką nori slėpti, to nė vienam nesakyk.

Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tą sūnelis prarado klykaudamas.

Ką tu žinai – iš panosės į burną.

Ką turim jeb kaip būti, geriau nužūti.

Ką žemė duodą, tą ir priima.

Kiaulė, dieną neknisusi, knis naktį.

Kiaulė lauke dvokia, ant stalo kvepia.

Kiaulė nuplauta grįš į purvą.

Kiaura ubago terba.

Kiaušis vištą moko.

Keiksmas tėvų didžiai apsunkina vaikus.

Kiek sėsi, tiek pjausi.

Kiek turim vergų, tiek neprietelių.

Keliu Dievas veda.

Kieno galia, to ir valia.

Kieno gera laimė, tas ir bažnyčioj gauna per ausį.

Kieno vaikai, to ir vargai.

Kenčiantysis pakenčia, laukiantysis palaukia.

Kielė išspardo ledą.

Kinkąs jautį su veršiu nepaars, vedęs senis jauną nesugyvens.

Kirba it utis po šašu.

Kiti medžiai, kiti kirtėjai.

Klausęs senolių nesigailėsi.

Klausykis: maž tekalbėk, ne visiems tikėk, būsi išmintingu.

Ko lendi kaip yla iš maišo.

Ko nežinom ,to nenorim.

Ko pats nenori, to kitam nedaryk.

Ko stebies kaip driežas į gegužę.

Ko su akimis nepriveizėsi, tą su kišene neužmokėsi.

Ko tykai it suopis lašo.

Ko tykai kaip vilkas avietyne.

Ko žiovauji it karosas, iš vandens ištrauktas.

Kokia galva, tokia ir kalba.

Kokia mėsa, tokia ir sriuba.

Kokia obelis, tokie ir obuoliai.

Kokia šalis, toks ir įprotis.

Kokia tvanka, toks ir prūdas.

Kokiu saiku seikėsi, tokiu bus atseikėta.

Kokius kas išaugina vaikus, su tokiais ir džiaugsis.

Koks gimė, toks ir mirs.

Koks paukštis, toks ir lizdas.

Koks tėvas, toks ir sūnus.

Koks tu bajoraits, nors iš pupų nevaromas.

Koks žmogus, toks ir protas.

Kol kudlotas nupliks, plikas nušals.

Kol riebus sulys, liesas padvės.

Kovelis – dargelis.

Kožnas šuo su blusa.

Kožnuose namuose dulkės yra.

Kritęs į nelaimę, neverk, bet veizėk kaip išsisukti.

Krūmas yra su ausimis, laukas su akimis.

Kruopa kruopą veja.

Kuisiai su musėmis yra drąsiausi, nes tupi ir ant karaliaus nosies.

Kuomet nor prieisi liepto galą.

Kumpas medis niekuomet nebus tiesus.

Kumpas medis su tiesiu nesutinka.

Kumpų medžių daugiau miške nekaip tiesių.

Kunigo naudą velnias išgaudo.

Kunigas du kartu pamokslo nesako.

Kuo dauiau balų, tuo gausiau varlių ir gandrų.

Kur auga miškai ir krūmai, ten ir cigonų namai.

Kur baras ar pinigus skaito, iš ten bėk šalin.

Kur medžius ranto, ten ir skiedros krenta.

Kur nėra karonės, ten nėra malonės.

Kur rūmai, ten dūmai.

Kur skausta, ten ir užsigauna.

Kur skausta, ten ir rankos.

Kur veršiai midų geria, kad mes nueisim, tą pačią putrą srėbsim.

Kuri čia tave indėvė pjauna?

Kuri čia tave suko, suka?

Kurį Dievas myli, mažą atsiima.

Kurį Dievas nori karoti, tam atima protą.

Kurį myli Dievas, tą ir spaudžia, dėl to tai, nelaimės datyrę, sakom Dievas numylėjo.

Kurį garbina, tą ir persekioja.

Kuri pradeda moterystę be šliūbo, niekuomet neišteka.

Kurio žmonės bijos, to nemyli.

Kurtuvėnuose neradau kurtų, Kuršėnuose nė vieno kuršininko, Šaukėnuose nieks nešaukia, Vilkijoj nėra vilko,Grūšlaukėj nė kokio grūšio; Dievas žino kas per pramoniai.

Kvietęs į talką, gavau malką.

Kalbi kaip Pikelių trieščalka.

Kad bajorai vagia, kodėl mes nevogsim.

 

Dešimta dalis 'L'

 

Ledas slidus, gyvenimas žmogaus dar slidesnis.

Lenda kaip šapas į uodegą.

Leki kaip sakalas, nutupi kaip vabalas.

Lėtoji kiaulė gilesnę šaknį knisa.

Liežuvio sauso nieks neklauso.

Liežuviu plakdamas, bent rankoms neduok valios.

Lietuvį už vyžą skaito.

Lig neatsigėręs, nespjauk į vandenį: rasi pats sugersi.

Lig neprapūtęs viralo, netark, jog šaltas.

Lig saulė patekės, rasa akis išės.

Lig Sekminių nemesk kailinių.

Liga ateina nevadinama.

Liga, jei nenumarins, tai įžudys.

Liga ne sesuo.

Liga raita atjoja, pėsčia atstoja.

Ligoniui mirus, nebreikia žolių.

Ligų puodelis.

Liksiu neliksiu, bet kibsiu.

Linksmi neapveža nuliūdusių, nuliūdę nemyli juokingų.

Lipšniai kalbąs, taisos apgauti.

Lipšni kalba apmaudą mažina.

Liolių raugalas.

Liuosybės noras daugel kraštų pražudė.

Liuosas ir po kere begyvena.

Labas vakaras po naudingai praslinkusios dienos.

Laikymas negeras pinigų ir gerus paikina.

Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiui.

Laimė yra it stiklas, nes veikiai susikulia.

Laimingą ir dorą visi myli.

Laimingas, kuris gali privalgyti sulos su duona, nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra.

Laimingus tiktai geba žmonės aukštinti ir mylėti.

Laiku dirvų neišdirbus, usnys tau išdygs.

Laksto kaip aitvaras.

Lakstai kaip kipšas po jaują.

Lapė ir pelė daug turi urvų.

Laukia it saulės užtekančios.

Laurynali, atidavei lapei žąsis ganyti.

Loja kaip šuo mėnesienoj.

Lobis žadina, vargas migina.

Loska pono ant keršo arklio joja.

Loska pono, patikimas motriškų, rudens pagada,- visi tie yra atmainingi.

Luokėj daugiau jomarkų kaip atpuskų.

Lunką vogęs, su šikšna užmokesnį gausi.

 

A, B, C-Č, D, E, G, I-Y, J, K, L, ...

 

Lietuvių Tautos pašaukimas"
Lietuvos byla

J. Venclova "Lietuvių Tautos pašaukimas"

 

Senosios Lietuvos valdovai, ilgai gindami Vakarų Europos krikščionišką kultūrą nuo barbarų sunaikinimo, pakirto lietuvių tautos fizines jėgas. Lietuvos inteligentai, pasiduodami įvairioms svetimoms įtakoms, nuėjo darbuotis svetimų tautų labui, drauge labai nualindami savosios tautos kultūrą, jos gyvybines jėgas ir jos tautinį susipratimą. Anot Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanio, iš didžios lietuvių tautos beliko tik šešėlis. Ir dabar lietuvių tauta pastatyta hamletiškam likimui: būti ar nebūti. Gi tai įvyko dėl to, kad Lietuvos šviesuomenė nevykdė savo tautos pašaukimo, o pagal mūsų mintytoją dr. A. Maceiną (78-266) „tautinis pašaukimas yra tautos gyvybės klausimas ir kad jį atsisakyti vykdyti reikštų pražudyti savo tautą“.

Tik lietuvių liaudis nesąmoningai vykdė savo tautinį pašaukimą, išlaikydama senąją lietuvių kultūrą bei senąjį visų indoeuropiečių tautų bendrą palikimą, tuo išgelbėdama lietuvių tautą nuo pražūties. Bet ji buvo per silpna sulaikyti pačią lietuvių tautą nuo didžiulio jos sumenkėjimo.

Paskutinė, sovietinė, okupacija (1944–1990 m.) galutinai pakirto ir kaimą (kolektyvizacija, partizaninis karas) – gyvybinių intelektualinių jėgų šaltinį. Sovietinės sistemos metais subrendusi 'portfelių pilotų masė', sugebanti vykdyti tik 'instrukcijas', nulėmė ir naujausią emigracijos bangą, kuri gali būti pražūtinga mūsų tautai... .
Norint išgelbėti Lietuvą nuo pražūties, reikia visiems lietuviams atsipalaiduoti nuo visokių svetimų žalingų įtakų, kurios paralyžiavo lietuvių tautos gyvybines jėgas, eiti lietuvišku keliu, gilinti savo lietuvišką sąmonę, vieningai dirbti visomis savo jėgomis stiprinant lietuvių tautą bei Lietuvos gerovę, puoselėjant savo nuo seno paveldėtą lietuvišką kultūrą, kuri per amžius buvo lietuvių tautos išlikimo pagrindas.

 

daugiau: Lietuvių_tauta

"Lietuvos Byla"

Persekiojimai, trėmimas, prievartavimai, žudymai, plėšimai, nesiskaitymas, vergimas, naikinimai – pėdsakai liudijantys tai. Skaudžiausios mūsų tautai, piliečiams, valstybei akimirkos, jų užsakovai ir atlikėjai turi būti žinomi ir nubausti, bent jau paskelbimu jų vardų ir darbų. Padėję tomis akimirkomis išgyventi turi būti žinomi taip pat.

Fizinė (kariniai, ekonominiai, etc.) ir dvasinė (kultūrinė, religinė, etc.) priespauda arba genocidas bus kriterijai įvardijant nusikaltėlius. Liudijimus ir faktus pateiks įvyk amžininkai. Nuo seniausių laikų iki nūdienos... .

daugiau: Lietuvos Byla

Partizanai arba prisiminimai apie 1940 - 1991 metų Lietuvą

Antroji, sovietinė, okupacija mirtinai sužeidė Tave, Tėvyne. Iškilo mirtinas pavojus Nepriklausomybei. Ir Tu šaukei į pagalbą visus mus, savo vaikus:

Menu, šaukei, kai verkė vėjai,

Šaukei Tu mirštančiu balsu

Ir išėjau į juodą naktį

Sakei: Drąsos! Ten bus klaiku.

(iš partizanų dainos)

Išėjo į juodą klaikią naktį mokytojai ir moksleiviai, palikę klases ir suolus, išėjo karininkai, kurie dar buvo likę gyvi, išėjo ir klumpėti kaimo berniukai - artojėliai...

Skubėjo kaip tikri donorai, atiduoti savo jauną karštą kraują, kad nenustotų plakusi Tavo širdis, Tėvyne. Ir krito nelygioj kovoj keliasdešimt tūkstančių narsių, bebaimių, gražiausių Tautos žiedų - Lietuvos partizanų... .

      daugiau: Partizanai

  Foto galerija

Lietuvos nuotraukos

Lietuvos vaizdai
Įspūdingos vietos, žymiausi mūsų galingos ir didingos praeities liudytojai.

daugiau: foto nuotraukos

   Naujos dalys apie Lietuvišką paveldą:

  Pokalbiai - Forumas - Istorijos pamokos (nauja)
Londone JK, kelis metus iš eilės vesdavau paskaitas apie Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį. Susikaupė nemažai juodraščių, kurie ateityje (gal būt) virs atskira Lietuvos Istorijos knyga. Nuo šiol kiekvieną savaitę pasidalinsime šiais bylojimais su visais Lietuvos.net svetainės lankytojais ir rėmėjais. Tuo pačiu lauksime ir jūsų pastabų, papildymų.
   Reklama

NG
 

 

 

 

National Geograpich Society

Šį laisvą reklaminį plotą  gali užimti Jūsų reklama. Tarkimės.


daugiau: National Geographic